„Iliustruotoji istorija gyvai“: Diplomatija viduramžiais: ar bet ką paaukotume dėl pragmatizmo?

Prieš kurį laiką buvo minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Yra išlikę šeši iššifruoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, parašyti 1323–1324 metais. Tai vieni pirmųjų išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentų. Kadangi laiškai buvo siųsti Vakarų Europai, popiežiui, prekiautojams ir amatininkams, jie parašyti lotynų kalba.

Viename iš laiškų Gediminas aiškina, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra labai tolerantiška krikščionims, o krikštui trukdo tik kryžiuočių riterių padaryta žala. Jis taip pat mini, kad nusiuntė laišką popiežiui ir ketina pasikrikštyti pagal katalikų apeigas. Gediminas kviečia riterius, ginklanešius, prekiautojus, gydytojus, kalvius, račius, batsiuvius, kailiadirbius, malūnininkus ir kitus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, užsiimti prekyba ir išpažinti tikėjimą be jokių apribojimų. Valstiečiams jis žada, kad jie galės dirbti savo žemę dešimt metų nemokėdami jokių mokesčių, o prekiautojai atleidžiami nuo bet kokių muitų ar rinkliavų.

Šie laiškai laikomi akivaizdžiu Gedimino diplomatijos pavyzdžiu. Tačiau kaip apskritai atrodė diplomatija viduramžiais? Kaip buvo deramasi, apgaudinėjama, gudraujama, tuokiamasi siekiant įgyti daugiau galios ir valdžios?

Laidoje dalyvauja istorikas Tomas Baranauskas.