Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai

Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgia LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema. Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas. Šimtmečiams bėgant XVIII a. link, neišvengiamai transformavosi valstybės infrastruktūros pobūdis, nes ji ne tik kito, bet ir modernėjo. Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.

LMA Vrublevskių biblioteka,
2017 m. lapkričio 8 d.

Vaizdo įrašą parengė Ligita M.