Didelių ešerių žvejyba žiemą

Dideli ešeriai žiemą pagaunami naudojant įdomią gaudymo sistemą. Dažniausiai pagaunamas ne medžiojantis ešerys, bet renkantis maistą nuo dugno. Tokia ešerių žvejyba naudojama giliuose Lietuvos ežeruose. Kiek teko susidurti pačios geriausios vietos prie seliavinių/stintinių duobių. Žvejybos gylis tarp 10 ir 20 metrų. Geriausios vietos šlaito viršus arba jo apačia. Šlaitas turėtų būti pakankamai lėkštas, apie 10- 20 laipsnių. Atstumas nuo duobės taip pat iki 100 metrų. Nors ilgai šeriant pritraukiami ir didesniu nuotoliu, tik dažniausiai tai būna pavieniai ešeriai.
Šeriami ešeriai gausiai, žvejybai tenka pasiruošti keletą šimtų gramų jokerio ir trūklio lervų. Pirmasis šėrimas dažnai būna naudojant šėryklėlę, verta pastuksenti dugną, kad sujaukti dumblą. Žvejybos metu šėryklėlė neleidžiama į dugną, išpurtoma apie 3 - 5 metrų gylyje. Jei nėra srovės dalį šėrimų galima padaryti beriant į eketę. Kai kuriuose ežeruose galima papildomai šerti kuojiniais/karšiniais pašarais. Ypač jei duobė toliau, šlaitas lėkstesnis. Susibūrusios kuojos privilioja ešerius kurie čia apsistoja rinkdami trūklio lervas. Žvejojant kuojos netrukdys nes dideli ešeriai dažniausiai išbaido kuojas ir karšiukus. Jei aktyviai kimba kuojos greičiausiai ešerys kiek toliau arba jo nėra.
Gaudoma volframinėmis avižėlėmis. Kai kuriuose ežeruose daugiau pagaunama mažomis avižėlėmis. Dominuojanti spalva varinė, auksinė, tamsi, blankus sidabras. Kai kuriomis dienomis suveikia blizgutės, ypač jei prieš tai nešerta. Blizgesys privilioja ešerius iš toliau. Tačiau kaip ir avižėlių atvejų dažniausiai ešeriai kimba ant nejudančio ir ant dugno gulinčio masalo.
Kibimas labai atsargus, sargelis vos virpa. Išerzinus trūkčiojimais kelia į viršų. Didesnius ešerius geriau traukti rankomis laikant valą. Greitesnė reakcija, tolygiau laikomas įtempimas. Nors esant dideliam vėjui patogiau žvejoti su ritele.