Klajoklis entuziastas Mstislavas Dobužinskis: nuo Vilniaus senamiesčio peizažų iki Paryžiaus operos

Reto talento lietuvių ir rusų grafikui, scenografui ir tapytojui šiemet sukaktų 150 metų. Aistra dailei, klajokliškas gyvenimo būdas, tautybės pasirinkimas ir duoklė Lietuvos teatrui – tik keli Mstislavo Dobužinskio biografijos trupiniai daugiaplanėje jo gyvenimo ir kūrybos mozaikoje.

1875-ųjų vasarą pasaulį išvydęs menininkas buvo jau ketvirtos kartos Dobužinskis, gimęs ne Lietuvoje, o Rusijoje. Tačiau iš tėvo ir senelio meilę istorinei tėvynei paveldėjęs dailininkas Vilnių pažino dar vaikystėje – čia keletą metų gyveno kartu su tėvu, mokėsi berniukų gimnazijoje.

Nors dailininkas itin daug keliavo, kūrė ir gyveno kitose šalyse, jo ryšys su Lietuva visais laikais išliko glaudus. Ilgainiui M. Dobužinskio grafikos darbai tapo Vilniaus simboliu, o teatrui skirta kūryba – bene reikšmingiausiu etapu scenografo ir kostiumų dailininko karjeroje.

Pasak Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje parodą apie M. Dobužinskį kūrusios Živilės Ambrasaitės-Gailišienės, Dobužinskiams lietuviška kilmė buvo itin svarbi, jie ja didžiavosi.

„Visi žinojo, kad Dobužinskis yra lietuvis. Jis pats save tokiu laikė. Ir jo aplinkos žmonės pabrėždavo jo kilmę“, – antrina Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vyriausiasis projektų kuratorius Skaistis Mikulionis.

Ž. Ambrasaitė-Gailišienė pažymi – nors gimęs Rusijoje, kūrėjas turėjo ir Lietuvos pilietybę: „Gyvendamas Peterburge Dobužinskis jau dirbo teatre, dalyvavo parodose, bet istoriniai įvykiai pakeitė gyvenimą. Po Spalio perversmo jis suprato, kad šitoje šalyje jam gyventi nepavyks, todėl pradėjo ieškoti būdų, kaip iš ten išvykti. Jo pažįstamas Jurgis Baltrušaitis padėjo gauti Lietuvos pilietybę. Dobužinskis optavo Lietuvos pilietybę – tai reiškia, kad pasirinko būti lietuviu. Tai nebuvo beviltiškas noras kažkur išvažiuoti, jis pasirinko Lietuvą.“

Menininko meilė Lietuvai atsispindėjo ir jo darbuose. S. Mikulionis nevengia M. Dobužinskį vadinti miesto dailininku: „Garsusis paveikslas „Tilto gatvė Vilniuje“ yra vienas iš Vilniaus simbolių. Dobužinskio kūryboje svarbi Vilniaus, miesto tema. Jis buvo geras architektūros specialistas, gerai žinojo universiteto ansamblio pastatus. Yra išlikusios jo litografijos, tapyba. Tai labai svarbi ikonografinė medžiaga. Architektūros paveldas Dobužinskiui visada rūpėjo. Turime jo rinkinį „Senoji Lietuva“. Jis domėjosi Lietuvos dvarais, istorija, architektūra. Yra įamžinęs nemažai Lietuvos miestelių ir kaimo vietovių. Tai atsispindėjo ir kelionių albumuose, ir scenografijose.“

Kūrybinė komanda: Ugnė Gavelytė, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas.

Daugiau: