Strasbūro dienoraštis 2025.11.27

Lietuvoje socdemai kartu su prokremliškomis jėgomis nori užtildyti laisvą žodį ir visuomeninį transliuotoją LRT. Buldozerio principu jau nubalsuota už antikonstitucinėmis pripažintas įstatymo pataisas, kuriomis bandoma pasiekti, kad LRT vadovą būtų galima atleisti bet kada ir bet kaip.

Ypač liūdna prezidentūros pozicija, jos nusišalinimas, leidžiantis valdantiesiems toliau įžūliai skintis kelią į priekį. Akivaizdu, kad dabartiniai veiksmai buvo vienas iš susitarimų tarp socdemų ir kremliaus naratyvus kartojančios partijos, kai dar tiktai buvo kuriama ši koalicija.

Pirmiausia imtasi energetikos sektoriaus, dabar užsimota prieš LRT. Tai sistemingas ir kryptingas veikimas, nukreiptas prieš Lietuvos valstybę, prieš mūsų demokratines institucijas ir prieš laisvai kalbančius.

Šį iššūkį priimsime: netylėsime, nesusitaikysim, nelauksim. Mūsų pilietinės visuomenės atsakas ir šį kartą bus stiprus.

Derybos dėl Ukrainos: Vašingtonas, atrodo, nenori, kad Europos balsas derybose dėl karo pabaigos išvis būtų girdimas. JAV vadovams užtenka pokalbių su Maskva. Įsitikinome, kokio turinio tai pokalbiai, kuomet buvo paviešintas JAV pasiuntinio Witkoffo ir Ušakovo ypač bičiuliškas dialogas.

Europa turi susigrąžinti iniciatyvą: reikia ne tik perrašinėti kremliaus per tarpininkus siųstus „taikos“ planus, bet patiems užtikrinti sąlygas saugumui. Didele balsų persvara šiandien Strasbūre priimtoje rezoliucijoje pakartota, kad ilgalaikė taika be ugnies nutraukimo neįmanoma ir Europa nepripažins jokių okupuotų Ukrainos teritorijų perdavimo agresorei.

Greta to, dar kartą pareikalavome, kad būtų įsteigtas tarptautinis tribunolas ir visi atsakingi už karo nusikaltimus būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šią savaitę Strasbūre aptarėme ir mūsų oro erdvės pažeidimus, sabotažo aktus Lietuvos ir visos ES danguje bei ant žemės. Reikalaujame, kad ES institucijos pagaliau padėtų koordinuotai atsakyti į hibridinio karo veiksmus.

Kas dar svarbu: Europos Parlamentas pritarė pirmajai Europos gynybos pramonės programai. Tiesa, per daug laiko tam prireikė, 1.5 milijardo eurų programai, matyt, nepakaks, bet tai paskatins karinės pramonės plėtrą, taip pat ir Ukrainoje (tam skirta 300 mln. eurų).

Tikiuosi, kad Lietuvos gynybos pramonė irgi pasinaudos galimybėmis. Turime gerų sumanymų, startuolių ir kartu su partneriais Europoje galime dar daugiau.