Mediniai Lietuvos dvarai. Adomynės dvaras

Medinė dvarų architektūra Lietuvoje klestėjo net ir keičiantis laikotarpiams bei jų diktuojamoms madoms. Pavyzdžiui, su klasicizmu atėjusi mūrinių statinių tradicija buvo interpretuojama ir pritaikoma medinių dvarų architektūroje. Toks išskirtinis yra ir Kupiškio rajone įsikūręs Adomynės dvaras.

Adomynės vietovė ne visada taip vadinosi – iki XVIII a. pabaigos čia buvo Mažieji Aluotėliai, palivarkas, priklausęs Pliaterių Aluotos dvarui. Mažame Aluotėlių dvarelyje stovėjo nedidelis kuklus pastatas, kuriame gyveno palivarko valdytojas.

Pliateriams įsiskolinus, dvarą teko perleisti Jonui Žurauskiui, tada vietovė buvo pavadinta Jonava. Adomyne ši vieta pradėta vadinti tik nuo XX a. pradžios, kai dvare įsikūrė Adomas Vilėniškis.

Dvarelio pastatas išgražėjo čia šeimininkaujant J. Žurauskiui. Tikėtina, kad pats J. Žurauskis iki tol jokio dvaro neturėjo, nebuvo labai turtingas bajoras. Tačiau nuo 1821 m. jo valdomas dvaras didėjo ir gražėjo. Maždaug XIX a. pradžioje J. Žurauskis turėjo apie du tūkstančius dešimtinių žemės, dvarelis išaugo į stambų dvarą.

Tikriausiai būtent J. Žurauskis ir rekonstravo šį dvarą. Architektūroje matyti didelės šeimininko ambicijos, noras gyventi ir pasirodyti kuo plačiau. Mažasis dvarelis nebuvo nugriautas, tik praplėstas: viename gale buvo pristatytas koridorius su įvairiomis paprastesnėmis patalpomis, skirtomis šeimynai ar paties savininko individualioms reikmėms, o kita kampu pristatyta dalis buvo reprezentacinė, puošni, su atskiru įėjimu ir veranda su vaizdu į tvenkinį.

Būtent šioje rūmų dalyje visos patalpos labai puošnios. Iki mūsų dienų išliko labai vertingų sienų tapybos fragmentų, parketai, įspūdingos krosnys.

Dvarą paveldėjęs J. Žurauskio sūnus, taip pat Jonas, toliau jį pildė ir puošė. Kaip ir visi dvarai, taip ir šis negalėjo būti vienalaikis – kiekvienas jo savininkas stengdavosi puoselėti ir puošti jį pagal to meto madas bei norus. Po J. Žurauskio sūnaus mirties dvaras atiteko jo seserims. Šios didžiąją dvaro dalį su pastatais pardavė Vilėniškiams. Įsikūrę jie tęsė dvarininko tradicijas, prižiūrėjo jo statinius. Adomas Vilėniškis netgi fundavo bažnyčią, statomą XX a. pradžioje.

Kūrybinė komanda: Dalia Puodžiukienė, Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Ugnė Gavelytė.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kampinio-p....