Šv. Mišių transliacija iš Išlaužo. IV Advento Sekmadienis, 2025 gruodžio 21

Pirmasis skaitinys iš pranašo Izaijo knygos, Iz 7, 10–14
Anomis dienomis Viešpats kalbėjo Ahazui: „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, sau ženklo, tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių.“ Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu Viešpaties!“
Tuomet jis atsakė: „Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža jums varginti žmones, kad jūs varginate ir mano Dievą?! Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu.“
Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė, Ps 23 (24), 1–2. 3–4ab. 5–6 (P.: plg. 7c ir 10b)

P. Teįžengia Garbės karalius: tai Galybių Viešpats.

Viešpaties yra žemė ir visa, kas ją pripildo, – *
pasaulis ir visa, kas jame gyvena,
nes tai jis ant gilių vandenų jį pastatė *
ir įtvirtino virš požeminių upių. – P.

Kas įkops į Viešpaties kalną? *
Kas galės įeiti į šventąją jo buveinę?
Tasai, kurio širdis tyra, o rankos nekaltos, *
kuris nesivaiko tuštybių. – P.

Gaus jisai iš Viešpaties palaimą, *
teisų atlygį iš Dievo, Gelbėtojo savo.
Tokia yra bendrija visų, kurie jo ieško *
ir Jokūbo Dievo veido ilgis. – P.

Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams, Rom 1, 1–7
Paulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktasis apaštalas, išskirtas skelbti Gerąją Dievo Naujieną, kurią Dievas buvo iš anksto pažadėjęs per savo pranašus šventuosiuose Raštuose. O ji kalba apie jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo giminės, šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Per jį esame gavę malonę ir apaštalo tarnystę, kad jo garbei skleistume tikėjimo klusnumą visose pagonių tautose. Kartu ir jūs esate Jėzaus Kristaus pašaukti.
Visiems Dievo mylimiesiems, esantiems Romoje, pašauktiesiems šventiesiems: tebūna jums malonė bei ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!
Tai Dievo žodis.

P. Aleliuja. – Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis – „Dievas su mumis“.– P. Aleliuja.

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą, Mt 1, 18–24
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.
Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.
Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“
Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą:
Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis.“
Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.
Tai Viešpaties žodis.