Paskaita apie Valdovų medžiokles Belovežo girioje

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiajame kieme – Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto plėtros fondo (Lenkija) organizuojama stendinė paroda „Iš Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos – į Belovežą. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kelionės ir medžioklės“, skirta medžioklės fenomeno svarbai valdovo gyvenime ir Belovežo medžioklės dvaro tyrimams pristatyti.

Parodos atidarymo renginyje buvo pristatytos 2 paskaitos:
Prof. habil. dr. Bogumiła Jędrzejewska, Lenkijos mokslų akademija, Žinduolių tyrimų institutas, Belovežas skaitė paskaitą „Iš Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos – į Belovežą. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kelionės ir medžioklės“

Trumpa anotacija:
Medžioklė užėmė reikšmingą vietą Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei diduomenės gyvenime – tai buvo ne vien pramoga ar laisvalaikio leidimo forma. Paskaitos metu sužinosite, kad nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos Belovežo giria plytėjo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, prie sienos su Lenkijos Karalyste. Ji išliko iki šių dienų, kadangi šią girią globojo ir saugojo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. 1386–1795 m. (per 410 metų) vienuolika Lenkijos ir Lietuvos valdovų lankėsi Beloveže daugiau nei 100 kartų. Belovežo girioje vyko karališkosios stumbrų, briedžių, elnių ir meškų medžioklės.


Dr. Joanna Wawrzeniuk, Kardinolo Stefano Višinskio universiteto Archeologijos institutas, Varšuva skaitė paskaitą „Belovežo girios medžioklės dvarai archeologinių tyrimų kontekste“

Trumpa anotacija:
Belovežo giria buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių apsistojimo vieta medžioklių metu, todėl valdovai čia statėsi medžioklės dvarus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad medžioklės dvarai tarnavo kaip ūkinės paskirties kompleksai bei vietos politinio ir kultūrinio gyvenimo centrai. Archeologiniai kasinėjimai patvirtina rašytiniuose šaltiniuose išlikusius įrašus. Pranešime aptariami medžioklės dvarų Belovežo girioje archeologinių tyrimų rezultatai nuo Jogailaičių iki Vazų dinastijų laikų.