66. OSTROHAS LDK pilys

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS PILYS
Ostrohas; Остро́г; Остро́г; Ostróg; Астрог; Osztroh

Volynės kronikoje Ostrogas pirmą kartą paminėtas 1100 m. kaip Volynės kunigaikščių tvirtovė. Nuo XIV amžiaus įėjo į LDK. 1320 Gediminas padovanojo savo sūnui Liubartui.
XIV – XVII a. tapo galingos Ostrogskių kunigaikščių šeimos, kuri miestą pavertė mokslo ir prekybos centru, rezidencija. Giminės pradininkas buvo, kaip liudija lenkų kronikos, Danielius Vasilkaitis, Pinsko ir Turovo kunigaikštis, kuris rėmė LDK kovoje su Lenkija dėl Volynės ir Podolės.
1426 m. čia būdamas Vytautas liepė pastatyti pilį. Kunigaikštis Vasylius, vadinamas Raudonu, aptvėrė miestą mūro siena su bokštais ir pylimu. Taip pat jis sutvirtino Zaslavą ir Dubną.
Iš dviejų Vasilijaus Raudonojo sūnų Jono ir Jurgio kilo Ostrogiškių ir Zaslavskių kunigaikščių giminės.
1508 m. vienas iš žymesnių Ostrogo kunigaikščių Konstantinas Jonaitis sumušė prie Ostrogo totorius ir belaisvius įkurdino tuomet vadinamajame totorių priemiestyje. Jie pasistatė ir mečetę.
Ostrogiškiai t.p. pasižymėjo LDK kovose su totoriais ir Maskva.
Kunigaikštis Konstantinas Vasylius įsteigė Ostroge graikiškai – lotynišką akademiją ir vieną pirmųjų spaustuvę, kurioje 1580 m. atspausdinta vadinamoji Ostrogo biblija. XVI amžiuje čia buvo išspausdintos pirmosios knygos rytų slavų kalbomis.
1648 m. Chmelnickio kazokai apiplėšė ir sudegino Ostrogą. Sudegė ir vertina Ribinsko 4 000 tomų biblioteka.
1655 m. buvo užėmę rusai. Nuo to laiko pilis liko apleista.
Po 1569 m. Liublino unijos tapo Lenkijos Karalystės dalimi ir liko jos sudėtyje iki XVIII a. pabaigos. 1585 m. buvo suteiktos Magdeburgo teisės.
1673 m. mirus paskutiniam Ostrogo kunigaikščiui Aleksandrui bevaikiui, dalį kunigaikštystės karalius Jonas III paskyrė kunigaikščiui Liubomirskiui, o patį Ostrogą Vyšneviecui, nuo kurio 1700 m. teko Sanguškai.
Po 1795 m. teko Rusijai.
Ostroge buvo vyskupo katedra ir pravoslavų seminarija, vėliau perkelta į Kremenecą.
Po I p.k. tapo Lenkijos, po 1939 – Sovietų, nuo 1941 – nacių, nuo 1944 vėl sovietų, o po Sovietų subyrėjimo – Ukrainos.

Danielius Ostrogiškis pastatė donžoną, dar vadinamą Mūro bokštu. Vėliau, iki pat XIX a., jis buvo perstatomas ir šiandieną tai trijų aukštų akmens ir plytų mūro pastatas, tarnaujantis kaip įvažos vartai.
Apvalusis bokštas, pastatytas gerokai vėliau – XVI a. Jo viršutinę dalį renesanso stiliumi įrengė Konstantinas Vosylius Ostrogiškis. Į pilį galima patekti per Mūro bokštą ir per Vartų bokštą. Pastarasis nuo 1905 m. tarnauja kaip varpinė Kristaus Apsireiškimo cerkvei, esančiai pilies kieme.
Lucko bokštas ir Totorių bokštas. Abu statyti XV–XVI a. iš vietinio smiltainio.

PASIPRIEŠINIMAS ISTORINĖS ATMINTIES TRYNIMUI
RESISTANCE TO THE ERASE OF HISTORICAL MEMORY ,
СОПРОТИВЛЕНИЕ СТИРАНИЮ ІСТОРИЧЕСКОЇ ПАМ'ЯТИ
RESISTENCIA AL BORRADO DE LA MEMORIA HISTÓRICA
ОПІР ДЛЯ СЦІРЭННЯ ГІСТАРЫЧНАЙ ПАМЯЦІ
OPÓR PRZECIWKO WYMAZYWANIU PAMIĘCI HISTORYCZNEJ
СОПРОТИВЛЕНИЕ СТИРАНИЮ ИСТОРИЧЕСКОЙ ПАМЯТИ

Filmo kūrėjas, operatorius, režisierius ir montuotojas Robertas Skrinskas
2025-08-16