Kazys Pakštas – žymiausias ir nuosekliausias Lietuvos įjūrinimo idėjos propaguotojas

Lietuvių požiūris į jūrą po truputį ėmė kisti XIX a. antrojoje pusėje. Pirmoji masinė akistata su jūra lietuvius ištiko emigracijos į Ameriką metu. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus.
Svarstant nepriklausomos Lietuvos idėją, būsimieji valstybės kūrėjai suvokė jūros svarbą. Daktaras Jonas Šliūpas teigė, jog „tauta be jūros neturi ateities“, o Antanas Smetona jūrą laikė vartais į Vakarų pasaulį. Visų žvilgsniai krypo į Klaipėdą kaip realiausią būsimosios Lietuvos uostamiestį.
Paskelbus nepriklausomybę, šaliai reikėjo tapti jūrine valstybe. Nors Lietuva dar neturėjo savo uosto, įžymūs visuomenės veikėjai pradėjo kurti laivyną. Privačia iniciatyva jie įsteigė Lietuvos garlaivių bendrovę. Netrukus į prancūzų valdomą Klaipėdą įplaukė pirmieji jūriniai laivai su Lietuvos trispalve. Jiems suteikti simboliniai vardai „Jūratė“ ir „Kastytis“.
Prijungus Klaipėdą, reikėjo kurti nacionalinį laivyną. Tam trūko kapitonų, kuriuos jaunai valstybei teko išsiugdyti. Pirmieji jūrininkai teorijos kursus baigė Kauno aukštesniojoje mokykloje, o trejų metų praktiką atliko suomių burlaiviuose „Archibald Russel“ ir „Olivebank“. Taip užaugo pirmoji nepriklausomos Lietuvos kapitonų karta.
Prekybos laivyną sukūrė stambiosios valstybinės bendrovės „Maistas“, „Pienocentras“ ir „Lietūkis“. Jos įsigijo pirmuosius krovininius laivus, 1936-aisiais įkūrė „Lietuvos Baltijos Lloydą“ ir pradėjo eksportuoti lietuvišką kiaulieną, grūdus bei sviestą į Vakarų Europą. Per kelerius metus „Lloydo“ laivynas išaugo iki 8 laivų. Iki 1940-ųjų Lietuvos miestų vardais pavadinti laivai raižė Baltijos vandenis. Juose plevėsavo trispalvė, o už šturvalo stovėjo iš žemdirbių kilę lietuviai kapitonai.
Ekspozicija „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900–1940 m.“ pasakoja apie Lietuvos jūreivystės ištakas, apie lietuvio valstiečio kelią nuo žagrės iki uosto ir laivų. Kartu atspindima Lietuvos valstybės atsiradimo ir augimo istorija.
Svarbi asmenybė, suvokusi jūros svarbą buvo Kazys Pakštas – geografijos ir geopolitikos mokslų profesorius, skleidęs žemyninės Lietuvos įsigyvenimo prie Baltijos jūros idėjas sakė: „...labai reikėtų pradėti Lietuvoje vykdyti visą eilę toli siekiančių sumanymų. Prie jų pirmon eilėn reiktų statyti įsistiprinimą jūroje. Klaipėdos uostas, jūrininkystės mokykla ir prekybos laivynas [...] jis lemia Lietuvos likimą: sustiprina Lietuvos padėtį pajūry, didina jos ekonominį savistovumą, įpila į lietuvių būdą daugiau veiklumo ir karingumo, duoda pelno ir kelia tautos prestižą“.

Daugiau sužinosite Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos ekspozicijose!

==========
LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS

Bilietai internetu: http://ljm.lt/

Tinklalapis: http://muziejus.lt/
Facebook: https://goo.gl/FyLcAh
Instagram: https://goo.gl/ruKQ9w
Twitter: https://goo.gl/NJfQdw