Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos? Julius Tilvikas

Kokie yra psichologinės gynybos žingsniai, technikos, kurias derinant galime jaustis gerokai saugiau su žmonėmis, anksčiau be rankos pakėlimo kėlusiais mums siaubą, pyktį, apmaudą.

Visą Juliaus Tilviko seminarų ciklą "Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos?" galite pažiūrėti čia: https://www.asirpsichologija.lt/semin...

Visi susiduriame su žmonėmis, į kuriuos atsitrenkiame tarsi į sieną. Jie atrodo agresyvūs, pikti, nepalaužiami, nenorintys mūsų suprasti, besirūpinantys tik savimi ir savo interesais. Ką daryti, jei tokių individų neina išvengti? Jei tai kolegos, vadovai, pažįstami ir, dar blogiau... šeimos nariai? Jei prieš juos atrodome menki ir neįgalūs, lyg musė prieš dramblį?

Ar tai situacija be išeities, kai lieka tik panarinti galvą ir kentėti? Arba bėgti ir bet kokia kaina vengti? Ne! Nuo jų galima apsisaugoti ir geriausia tai daryti, jų pačių atakas nukreipiant prieš juos pačius. Tai ir mokysimės daryti – gintis nuo psichologinių ir emocinių atakų.

Mokymai skirti visiems besidomintiems žmonių bendravimu, taip pat nuolat susiduriantiems su agresyviais ar pasyviai agresyviais žmonėmis.

Lektorius Julius Tilvikas. Rygoje gyvenantis ir dirbantis psichologas, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikas, podkasto „Tilviko Lizdas“ autorius ir vedėjas. Individualioje praktikoje dirbdamas su suaugusiais ir poromis yra sukaupęs virš 9 metų psichologinio konsultavimo patirties. Vaikystės trauma yra viena iš labiausiai dominančių Juliaus darbo ir ekspertizės sričių, apie tai lektorius yra daug rašęs, skaitęs paskaitų, kalbėjęs bei komentavęs viešojoje medijoje.

Apie ką visa tai?

Psichologinė savigyna – tai psichologinės kovos menas. Kaip ir bet kuri meno rūšis – jis neapibrėžiamas absoliučiomis taisyklėmis ir formulėmis, tai nėra greitų receptų rinkinys. Tai – kelias, kurį kiekvienas adaptuojamės sau taip, kaip mums tai tinkamiausia ir jame augame savu greičiu ir savais metodais. Tai – savęs pažinimo kelias.

Nepaisant to, kad „špargalkių“ (paruoštukų liet.), nebus, tai nereiškia, kad šio kovos meno taikymas neaiškus ir nesuprantamas. Psichologinė gynyba susideda iš paprastų, nesunkiai išmokstamų žingsnių ir keleto suprantamų technikų, kurias derinant galime jaustis gerokai saugiau su žmonėmis, anksčiau be rankos pakėlimo kėlusiais mums siaubą, pyktį, apmaudą, gėda ar kaltę.

Čia mokysimės to, ką po to bus galima praktikuoti visą gyvenimą, gerinant savo įgūdžius ir psichologinį komfortą.

Kuo dar pravarčios šios technikos – jas įvaldę, patys tapsime mažiau toksiškais žmonėmis, suprasdami, kada patys elgiamės pasyviai agresyviai ar manipuliuojame kitais.

Kaip tai vyks?

Teorinę medžiagą nagrinėsime paremtą pavyzdžiais, atliksime keletą praktinių užduočių, susidarysime planą tolimesniems žingsniams.

Seminarų ciklo metu kalbėsime:
• Savigynos menas
• Kodėl pirmiausia reikia pažinti save, o tik tada priešininką
• Kova – tai konfliktas, ir ką su tuo daryti?
• Vidinis ir išorinis konfliktas
• Kodėl geriausia gynyba – „nekovoti“
• Aktyvi ir pasyvi agresija
• Vidinis gynybos ciklas
• Pagrindinės savigynos aksiomos
• Aikido principas – priešininko energija prieš jį patį
• Dažniausios psichologinės savigynos klaidos

Kam skiriama?

Šis seminaras tau, jei: nuolat susiduri su psichologiniais smurtautojais ir nežinai, ką su jais daryti. Jei kilus konfliktui užsidarai, pasimeti ir nežinai ką atsakyti. Bendraujant su kitais nuolat kyla nemalonūs jausmai: baimė, pyktis, nusivylimas, gėda, kaltė, pasimetimas... Jei negaili pasakyti NE. Jei tiesiog domiesi žmonių santykiais.

Šis seminaras ne tau, jei: tikiesi išmokti manipuliuoti kitais.