Šaukštas Proto, 2025 m. 50 savaitė: rūpinimasis savimi ("self-care")

Sveikatos priežiūros literatūroje “self care” (rūpinimasis savimi?) išskiriama kaip specifinė, gijimui ir ligų prevencijai svarbi elgesio rūšis. Ne visada gydytojas stovės šalia su stetoskopu ant kaklo ir su akiniais ant nosies galo, su receptu rankoje ir su nurodymais lūpose. Ne visada mama lieps valgyti daržoves ar valytis dantis. Anksčiau ar vėliau ateis akimirka, kai savo sveikata žmogus rūpinsis pats. Ar jis tai darys sėkmingai, priklauso nuo kelių dalykų - žinių, patirties, įgūdžių, atjautos sau ir saviveiksmingumo.
Šiandien bendrame informacijos, reklamos ir įtakos klegesyje patikimos žinios darosi vis didesnė retenybė. Tam, kad suprastume, ar žiniomis galima remtis, svarbu ugdyti savo nuosavą kritinį mąstymą, antraip būsime tąsomi į šalis emocijomis pagrįstomis žinutėmis, ir nuolat nerimausime, nesugebėdami atsiremti į bet ką patikimo ir tvirto. Tarkim, žmogus, kuris nežino, kad cukraus perteklius kenkia, gali bet kokia kaina uoliai vengti riebalų ir juos keisti cukrumi, todėl nieko gero savo sveikatai nenuveiks. Žmogus, kuris sveikos mitybos žinių semiasi iš savo kaimyno, reklamos ar skaitmeninių nuomonių formuotojų, neturės tvirto ir teisingo pagrindo sveikam gyvenimui - na, nebent jam pavyks netyčia. Šalia žinių svarbūs ir veiksmai, formuojantys patirtį. Žmogus, kuris gyvenime yra tik išsiviręs kiaušinį, neims staiga gamintis troškinių, salotų ar sriubų - nes neturi nei atitinkamos patirties, nei įgūdžių, todėl vėl - rūpinimasis savimi nevyks.
Naujausių tyrimų autoriai sutaria, kad svarbiausi psichologinės rūpinimosi savimi (“self-care”) elementai yra atjauta sau ir dėmesingumas. Atjauta sau nereiškia, kad leidžiame sau viską ir gyvename vadovaudamiesi malonumo principais - atjauta sau reiškia pripažinimą, kad klaidų buvo ir bus, kad klaidos reikalingos tobulėjimui, kad geresnė už bizūną motyvacija yra meduolis - pozityvus būsimų tikslų vizualizavimas ir savęs paskatinimas, pagyrimas už pasiektus rezultatus, nesėkmes paverčiant pamokomis. Dėmesingumas yra gebėjimas sutelkti dėmesį į svarbius veiksmų, minčių ir emocijų aspektus ir perkelti juos iš naudos neduodančių (pavyzdžiui, jaudinimosi dėl nepakeičiamų dalykų). Dėmesingumas yra visų meditacijos praktikų pagrindas ir yra išmokstamas bei ugdomas gebėjimas. Tyrimuose vertinami skaitmeniniai įrankiai pripažinti veiksmingais - todėl nevertėtų sustoti ties mintimi, kad konsultacijos ar užsiėmimai yra per brangūs ar vyksta nepatogiu metu.
Rūpinimasis savimi valgymo srityje daugiau orientuotas į savo elgesio kontrolę, saviveiksmingumą, čia taip pat svarbios priemonės, padedančios įvertinti ir valdyti sau asmeniškai tinkamą mitybos būdą. Saviveiksmingumą efektyviai ugdo mokymas nusistatyti tikslus, prioritetas gebėjimus ir meistriškumą plačiąja prasme ugdančiai veiklai, gebėjimas naudotis ir priimti specialistų pagalbą gyvai ar nuotoliniu būdu, gebėjimas ieškoti ir rasti sau tinkamų elgesio kontrolės būdų. Vieniems labiau tinka maisto paruošimas savaitei, kitiems - sveiko maisto prenumerata, tretiems - dienoraštis. Būdų yra daug, ir ne kiekvienas būdas kiekvienam žmogui tinka. Būtent todėl yra svarbu teisingai priimti daromas klaidas - ne kaip įrodymą, jog “lengvas būdas” neveikia, bet kaip vertingą informaciją atrandant ir tikslinant asmeniškai tinkamiausią būdą.
Rūpinimasis savimi valgymo srityje apima ir daugiau, negu tik valgymo stebėjimą - tai visi esminiai sveiko gyvenimo įpročiai: judėti, miegoti ir ilsėtis, praustis, spręsti problemas (o ne “užsimiršti” tiesiogiai, ar padedant psichoaktyvioms medžiagoms), skirti dėmesio pozityviems dalykams gyvenime, nesileisti kitų žeminamam ir niekinamam ir, Konfucijaus žodžiais, nedaryti kitiems to, ko nenori, kad darytų tau pačiam. Iš kurios pusės bepažvelgsi, tai yra tik paties žmogaus atsakomybė - ne mamos ir tėčio (net jei tau 40 ir vis dar norisi paburnoti, kad niekas tavęs neišmokė tinkamai savimi pasirūpinti), ne sveikatos apsaugos sistemos, ne darbdavio ir ne tetos iš socialinių tinklų.
Rūpinimasis savimi nėra ir negali būti lepinimasis vien tik vardan malonumo. Rūpinimasis savimi visada organizmą stiprina, kaupia jėgas, palaiko natūralius organizmo procesus ir iš esmės niekada neturi malonumo kaip pagrindinio tikslo. Malonumas gali būti natūrali pasekmė (vien tik pagalvojus apie kasdienį ilgą išsimiegojimą, man linksta keliai...), tačiau niekada - tikslas. (dar komentare).