Sekmadienio meditacija. Kunigas Vytautas Brilius. Dievo Avinėlio atsakomybės pavyzdys

II eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/a_e....

Praeitą sekmadienį buvo Jėzaus Krikšto šventė – pradėjome naujųjų liturginių metų eilinį laiką. Šiandien Evangelija vėl kalba apie Jėzaus Krikštą. Turbūt todėl, kad Krikštas yra simboliškai labai svarbus mūsų dvasiniame gyvenime, parodo jo reikšmę.

Apaštalas Jonas iš karto po Krikšto trumpai drūtai nurodė, kad Jėzus atėjo krikštytis, ir pasakė apie Jį: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29). Mes švelniai, gražiai pripratę sakyti: „Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes.“ Tačiau Jėzaus laikų žmonės, žydai, suprato tą dalyką kitaip.

Hebrajų tradicijoje kartą per metus būdavo tokios apeigos, kai avinas arba dažniau ožys būdavo naudojamas atpirkti nuodėmėms. Vyriausiasis kunigas uždėdavo rankas ant ožio ir išvardydavo visas žydų tautos nuodėmes, kuo visa tauta per metus nusidėjo, – nuodėmes tarsi sukraudavo ant ožio. Tada tas „baisiai nuodėmingas“ ožys būdavo išvaromas į dykumą ir ten pražūdavo. Lotynų kalboje ir kai kuriuose kitose kalbose sakoma, kad tai „Dievo avinėlis, kuris nusineša mūsų nuodėmes“. Tai būtent ir atitinka nuodėmės teologiją, filosofinę jos prigimtį, nes nuodėmė yra atsiskyrimas, ir tas, kuris turi nuodėmių, yra atskirtas. Ir atpirkimo ožys iš dykumos negrįždavo.

Taip pat tai yra aliuzija į avinėlį, kuris buvo papjautas žydams išeinant iš Egipto – išsivaduojant iš svetimos tautos, pasukant į Dievo pažadėtąją žemę, kur ji su Viešpačiu Dievu gyvens. Tai yra simbolis Jėzaus Kristaus, kuris taip pat buvo apkaltintas nebūtomis nuodėmėmis, išvestas už miesto ir nužudytas. Tačiau Jis nusinešė visų žmonių nuodėmes.

Ir ką dar sako Jonas? Sako: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš Jo“ (Jn 1, 32). Jonui buvo apreikšta: „Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia“ (Jn 1, 33). Balandis yra taikos paukštis.

Šventajame Rašte parašyta – kai Nojus su savo šeimos nariais atsiskyręs nuo nuodėmingos žmonijos ir išsigelbėjęs plaukiojo tvano vandenyse, po keturiasdešimties dienų paleido balandį, ir šis grįžo, atnešdamas alyvos šakelę. Tai buvo ženklas, kad Dievas susitaikė su žmonėmis – dabar bus taika ir nebebus bausmės. Tas balandis, Dievo taikos ženklas, ir Jėzus, kuris išneša nuodėmes, yra vienas ir tas pats Dievo susivienijimo su žmonėmis Krikštu simbolis.

Atpirkimas nėra vienkartinis dalykas, kurį kažkas atlieka už mus. Jėzus atnešė Dvasią, kad ir mes Joje mokėtume prisiimti atsakomybę už savo brolius ir seseris, paimti nuodėmę ir išnešti svetimas naštas, panašiai kaip Jėzus, tas Dievo Avinėlis.

Šio sekmadienio Evangelijos žodžiai parodo mums Jėzaus pasiuntinybės esmę, kaip Jis sutaikina žmones su Dievu, pats prisiimdamas visų kaltę, ir nurodo į tai, kad mes taip pat turime šią Dvasią, kuri pasilieka Bažnyčioje, stengiamės prisiimti ir nešti kitų naštas, gyventi taikoje, džiaugsme ir nebijoti kančios, nes Dievo Avinėlis – Kristus ir Jo mokiniai – Bažnyčia – nuneša visas nuodėmes, ir galime gyventi taikoje su Viešpačiu.

Tepadeda Dievas! Amen.

Kunigas Vytautas Brilius yra Bažnytinio teismo oficiolas, teisėjas, Marijos legiono „Gailestingumo Motina“ kurijos dvasios vadovas.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadieni....