Sekmadienio meditacija. Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila. Jėzaus Krikštu – į Dievo karalystę

Kristaus Krikšto šventės Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/a_k....

Viešpats Jėzus viešąją tarnystę pradeda ateidamas pasikrikštyti pas Joną Krikštytoją prie Jordano upės. Jordano upė Šventajame Rašte – metafizinė, dvasinė riba tarp Pažadėtosios žemės ir ankstesnio nuodėmingo paklydimo gyvenimo, iš kurio išveda Dievas.

Kaip per Jordano upę Izraelis, Jozuės vedamas, įžengė į Pažadėtąją žemę, taip dabar Izraelis kviečiamas vėl žengti per Jordano upę iš senosios šalies į naują, iš nuodėmės karalystės į Dievo karalystę.

Jono Krikštytojo skelbimas, kaip ir Jėzaus Kristaus skelbimas jau po Krikšto, pradedamas žodžiais: „Atsiverskite, nes priartėjo Dievo karalystė!“ Graikiškai tie žodžiai skamba „metanoia“ – nuo žodžio „nus“ – „protas“, o priešdėlis „meta-“ reiškia pasikeitimą: „pakeiskite savo protą“, „pakeiskite savo dvasią“, „pakeiskite savo širdį“, „pakeiskite savo gyvenimo kelią“ – pereikite iš senosios būklės į naują.

Ir štai Jėzus irgi ateina prie Jordano – Jis stovi eilėje tarp nusidėjėlių pasikrikštyti, nors Jam to Krikšto visai nereikia. Jis žengia į Krikšto vandenis ne tam, kad apsiplautų, apsivalytų, bet, kaip sako šventasis Grigalius Nysietis, – kad kaip tik pašventintų vandenį ir tas vanduo kiekvienam iš mūsų taptų nauja pradžia.

Iš tiesų kiekvienas iš mūsų krikštijasi Jėzaus pavyzdžiu. Krikštas mums turėtų tapti perėjimu į naują gyvenimą – atsivertimu. Jei mes tai pamirštame, vėl per atgailą turėtume prie tos minties grįžti ir Krikštą jau dvasiškai širdyje per išpažintį, per atgailą išgyventi.

Krikštijantis apreiškiamas Švenčiausiosios Trejybės slėpinys. Rytų Bažnyčios giesmėje, skirtoje šiai šventei, giedama: „Jordane krikštijantis tau, Viešpatie, Trejybės garbinimas buvo apreikštas, nes Gimdytojo balsas liudijo Tave, Mylimąjį Sūnų, o Dvasia balandžio pavidalu patvirtino Jo žodžių tiesą.“

Matome viską: Dievo Sūnų, antrąjį Trejybės asmenį, panorusį tapti žmogumi, skaitydami Evangeliją girdime Tėvo balsą, liudijantį apie Sūnų, ir matome balandžio pavidalu Dvasią, kuri liudijo Tėvo žodžių tiesą – visą Švenčiausiąją Trejybę. Krikštydamasis Jordano upės vandenyse Dievas ne tik apreiškė tai, bet ir pakvietė mus tapti Švenčiausiosios Trejybės meilės dalininkais.

Kiekvienas iš mūsų krikštijamas vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios – kviečiamas į bendrystę su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Matydami Jėzaus Krikšto pavyzdį, prisiminkime savo asmeninį Krikštą. Jeigu turime nuodėmių, jeigu po Krikšto turime netyrumų sieloje, per išpažintį, per susitaikymą su Dievu ir atgailą galime atnaujinti Krikštą ir vėl grįžti į kelią, į kurį mus šaukia Jonas Krikštytojas ir Jėzus Kristus – vėl dalyvauti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilės bendrystėje.

Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila yra Stačiatikių Bažnyčios Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje dvasininkas.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadieni....